Mikas Petrauskas į mūsų kultūros istoriją įėjo kaip kompozitorius, pirmosios lietuviškos operos „Birutė“, operečių autorius, pedagogas, chorų organizatorius ir dirigentas, dainininkas, muzikos propaguotojas, lietuvybės skleidėjas carinės Rusijos okupuotoje Lietuvoje, Peterburge, o vėliau lietuvių išeivijoje JAV. Jo kūrybinį palikimą sudaro 2 operos, 17 operečių, daugybė harmonizuotų bei originalių dainų chorui, solistui ir ansambliams.
M. Petrauskas gimė 1873 m. spalio 13 d. ežerų ir miškų apsuptame Palūšės miestelyje netoli Ignalinos. Gabumus muzikai paveldėjo iš tėvų. Motina Juozapota Rastenytė garsėjo kaip puiki dainininkė. Tėvas Jonas Petrauskas, kilęs iš Šeduvos, grojo vargonais, dainavo, buvo liaudies menininkas. Jo išdrožti dievukai saugomi muziejuose, išdabinti altoriai puošia bažnyčias. Gabiems savo vaikams jis pagamino muzikos instrumentus. Vienas toks smuikas, Kipro Petrausko šeimos sutikimu, saugomas Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje.
M. Petrausko rinkinyje sukaupta nemažai kompozitoriaus nuotraukų, kūrinių rankraščių bei spausdintų leidinių, įvairios dokumentinės medžiagos, korespondencijos, memorialinių daiktų.
1906 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto salėje (dabartinėje Nacionalinėje filharmonijoje) M. Petrauskas drauge su „Vilniaus kanklių“ draugija pastatė operą „Birutė“ (libreto autorius – Gabrielius Landsbergis – Žemkalnis). M. Petrausko rinkinyje saugomos operos dalyvių nuotraukos, programa, straipsniai, operos ištraukų rankraščiai ir Birutės vaidmens atlikėjos Marijos Piaseckaitės – Šlapelienės atsiminimai.
1907 m. M. Petrauskas išvyko į JAV, kur su pertraukomis gyveno iki 1930 m., kartkartėmis išvykdamas į Prancūziją, Italiją arba Lietuvą. Jis gyveno ir dirbo įvairiuose miestuose: Čikagoje, Niujorke, Bostone, Detroite, Baltimorėje ir kt. Nebuvo nė vienos vietovės, kurioje ilgiau pagyvenęs, kompozitorius nebūtų sukūręs choro ar įsteigęs muzikos mokymo įstaigos. Daugiausia M. Petrauskas nuveikė Čikagoje, vadovaudamas „Birutės“ chorui, bei Bostone, bendradarbiaudamas su muzikos ir dramos draugija „Gabija“. Su daugiau nei šimto žmonių choru ir solistais jis daug koncertavo, statė operetes. Tai liudija muziejuje saugomos Brukline ir Bostone įvykusių spektaklių ir koncertų programos, afišos.
Gyvendamas JAV, M. Petrauskas sukūrė didžiąją savo kūrinių dalį, parašė apie 15 operečių. Jo kūriniai plito spausdinami kompozitoriaus leidžiamoje savo kūrinių serijoje „Kanklės“ (1917 – 1921). Kitame rinkinyje – „Lietuviškos dainos“, (7 sąs.) – buvo spausdinamos M. Petrausko lietuvių liaudies dainų išdailos.
Svarbus M. Petrausko kūrybos etapas – opera „Eglė žalčių karalienė“, kurios premjera įvyko 1924 m. gegužės 30 d. Bostone. Tai šešių veiksmų opera, atitinkanti visus žanro reikalavimus bei išsiskirianti sudėtingesne, išraiškingesne muzikos kalba, lyginant su pirmąja opera „Birutė“. Pagrindinius vaidmenis tuomet atliko pats M. Petrauskas (Žaltys-Žilvinas) ir Veronika Putvinskaitė (Eglė). Kompozitoriaus rinkinyje saugoma ši jo vaidmens ir dalyvių nuotraukos, operos klavyras (išleistas Gabijos fondo Bostone 1924 m.), operos partitūros rankraštis.
M. Petrausko kūriniai plito ir iš plokštelių. 1915 m. Bostone buvo išleistos šešios jo įdainuotos plokštelės, o 1920 m. – dar dešimt, įrašytų VICTOR ir COLUMBIA firmų. Muziejaus plokštelių rinkinyje yra dešimt M. Petrausko įdainuotų plokštelių.
M. Petrauskas aktyviai koncertavo viešnagių tėvynėje metu. 1912 m. vasarą drauge su pianistėmis Elena ir Jadvyga Neimanytėmis jis surengė koncertus Vilniuje, Linkuvoje, Rokiškyje, Kėdainiuose, Ukmergėje, Zarasuose, Tilžėje ir kt. Lietuvoje tai buvo bene pirmosios savų profesionalų muzikantų gastrolės. Tai liudija išlikusios koncertų programos.
1930 m. M. Petrauskas grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune. Kompozitorius mirė 1937 m. kovo 23 d., palaidotas greta tėvų, Dusmenų bažnyčios šventoriuje. 1969 m. jo palaikai perkelti į Vilniaus Rasų kapines ir palaidoti greta brolio Kipro Petrausko.